- šurmotė
- šùrmotė (< šurmvotė) sf. (1) NdŽ, Pš, Jnš, šurmotė̃ (3a) VšR skaudė, piktvotė, šunvotė: Išsigando, kad pradėjo verst šùrmotėm! Kair. Ant pat sprando išsikėlė šùrmotė Grz. Apstoti šùrmočių Lnkv. Tavo kaktoj šùrmotė dygsta Lg. Šurmotes kad turi, tai krosnies maišomą medį pajoti apsižergus ir padėti LTR(Sln).
Dictionary of the Lithuanian Language.
